Šiek tiek nori jos
Šiek tiek nori jos (nori jos) Šiek tiek nori jos Mintys kaip būgną daužo (taip) Praeiviai erzina, erzina ah-ah Erzina, erzina iIšeik
Sukasi malūnai
Pražydo pievos ir sodai pačiais, pačiais gražiausiais žiedais Ir mano meilė tau pražydo aistringiausiais bučiniais. Oi tas išdykęs amūras, kaip visada jis taiklus
Mylėt tave taip beprotiška ir keista
Hey, kur dingo tavo šiluma aš taip noriu vėl pajusti ją aš ateisiu pas tave tyliai lauksiu tavo žvilgsnio mano laimė taip arti
Tuk tuk, širdele
Tuk, širdele, tuk tuk Tuk, širdele, dėl manęs Būk, širdele, tik būk Būk, širdele, dėl manęs. Žinau, širdele, tu bijai žiemužės vėjo Žinau, širdele
Lijo lietūs
Lijo lietūs gaivindami žmones skendo žemė lyg tirptų ledai ir aplinkui girdėjos spėliojant kad ruduo pasibaigs per vėlai jei mes buvom blogi šiam pasauliui
Nakty
Nakty, šviesa lange neges Nakty, nakty, ir vėl ieškot tavęs… ir nesurast Nakty, taip skaudžiai beldžia į duris lietus. Nakty, akių dar nesumerkt
Kalėdinė eglutė
Ant kalėdinės eglutės Supas raibosios gegutės. Nežinia, ką jos kukuoja, Nežinia, ką iškukuos, Šakomis keliauja voras Nuo žvakučių vaškas laša
Noriu vėl tave mylėti
Tu prisiglausk ir kančia praeis Prašau nusišypsok ir ašarų nebus Praeis greit diena nepastebėsi tu Už lango bus tamsa, užmik šalia manęs
Savęs
Vidury savaitės ieškojau tavęs Buvo šalta, stovėjau, užmerkęs akis Vidury savaitės ieškojau tavęs Neradau, nes ieškojau neradęs savęs
Žinau, tai tu
Aš atsimenu tąkart Kai lietus mum glostė veidus Mes tylėdami kalbėjom. Jausmai neturi sienų Kas naktį ir kas dieną Man viskas primena tave.
Baltas kelias į namus
Siauras kelias per laukus, Veda į senus namus, Ten, kur žvaigždės, kur dangus, Pieva kvepiantis medus. Kur sėdėjome vaikai
Rožė
Tu suėmi mane, Iš lėto glostai plaukus ir mes skęstam jausme. Beribė muzika, Kuri parklupdo saulę kai tu griauni mane. Rožė rankose
Daugiau šviesos
Kai pasiduodu ir vėl kartoju juos, kasnakt tu man sakai. Kad nepaslysčiau, save paleisčiau, nelaukčiau amžinai. Bet aš per silpnas, man dreba kinkos
Šiąnakt mus paliks gandrai
Juodas gandro sparnas didžią laimę neša, Didžią laimę neša kiekvieniems namams, Prašyčiau nemiegoti šitą tamsią naktį
Mes nebuvome dar susitikę
Mes nebuvome dar susitikę, nelydėjau dar namo iš ryto. Šitam pasauly sudaužytų širdžių, jaučiu kaškur esi tu. Nežinai kas aš, ką aš veikiu
Būk šalia
Būk šalia, būk, mano meile, Tavo delnai man atstoja gimtuosius namus. Būk šalia, būk, mano meile, Tik su tavim aš likimą dalint ketinu
Šoku viena
Aš negaliu patikėt Kad negalėjau kalbėti Kai jis pakėlė vėl balsą O ne namų vartus Ir akys tvenkiasi verkti Nebegaliu atsiverti Kodėl man šalta gyvent
Tobulas pasaulis
Tarp čia ir ten, tarp ten ir čia Tiesiu rankas tave paliesti Atmerk akis, praeis naktis Aš vis bandau tave pakviesti. Nauja diena, nauja pradžia
Išgalvotas gyvenimas
Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą, Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau, Išgalvoti paukščiai retkarčiais pagieda Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.
Draugams
Mes vėl susitikom po šitiek metų Mylėję, tikėję ir tiek daug netekę Visur išsibarstę, parėjom, sugrįžom Ir vyną aukojam už tuos, kurie liko.
Vasara
Pilnas ryšulys raktų nuo namų…Bet kur šiąnakt sugrįžt, taip ir nerandu… Tai buvo sunki ir ilga vasara mums abiems, Mes galėjom prarast viską
Viešpaties lelija
Kur Dievulis saugo dangų, lietų kur alyvose Jo paukšteliai gieda, švyti žuvys ežerų dugne. Pažiūrėjęs į leliją, vėjas tyliai pasakys
Gražesnė
Tu sakei jog lauksi manęs Tu matei jog myli nes Kaip baisu nubust ryte ir nesutikt šviesos jame Kaip baisu nubust ryte ir nesutikt šviesos veide
Kažkada mane nuves
Ir vėl matau tave prieš savo veidą, Atrodo vakar tu buvai čia, šalia manęs Ir vėl girdžiu tave prie mūsų lango, Dabar nieko nebėra.