Mes nebuvome dar susitikę

Mes nebuvome dar susitikę, nelydėjau dar namo iš ryto.
Šitam pasauly sudaužytų širdžių, jaučiu kaškur esi tu.
Nežinai kas aš, ką aš veikiu, negirdėjai dar mano dainų.
Kol likimas nesuvedes kelių kartu stebim žvaigždes iš skirtingų langų.
Kol dar kitas tave lydi namo, kol nesakiau nusišypsok.
Kol ne žiūrėjai į akis tamsoj, nesakei man tylei, mane pavok.
Kaip ir tavo viduje, mano tuštuma.Ir kaip užpildyt ja, kai tu dar ne šalia.

[ PRIEDAINIS ]
Nes tu dar nežinai, kaip gera liesti mano rankas, lūpom jaust akis užmerktas.
Tu dar nežinai, kaip gera liesti tavo rankas, lūpom jaust akis užmerktas.
Tu dar nežinai, kaip gera liesti mano rankas, lūpom jaust akis užmerktas.
Tu dar nežinai, kaip gera liesti tavo rankas, lūpom jaust akis užmerktas.

(X2)
Aaaa aaaa, aa aa, aa aaaa.

Kam kova dėl dėmesio, jeigu nėra chemijos.
Jos skambučiai, gėlės veda tave link isterijos.
Gal ir geras žmogus, pavyzdingas šeimos.

Viską tau atleidžia, kitas tau to ne dovanos.
Begalinis dėmesys, kaip iš gražiausio romano.
Bet, tavo širdis nori jausmo, o ne dramų.
Kur tu esi, kur buvai, jis nori būt šalia.
O tu, jau nenori būti taip supančiota.
O aš noriu, išvaduot tavę, atrišti tau rankas.

Ir sustot laike dviese, pabėgt kur mūsų niekas neras.
Tu tik palauk, dar susikirs mūsų keliai.
Laukti liko nedaug, jaučiu nors tu to dar nežinai.