Draugams
Mes vėl susitikom po šitiek metų Mylėję, tikėję ir tiek daug netekę Visur išsibarstę, parėjom, sugrįžom Ir vyną aukojam už tuos, kurie liko.
Vasara
Pilnas ryšulys raktų nuo namų…Bet kur šiąnakt sugrįžt, taip ir nerandu… Tai buvo sunki ir ilga vasara mums abiems, Mes galėjom prarast viską
Viešpaties lelija
Kur Dievulis saugo dangų, lietų kur alyvose Jo paukšteliai gieda, švyti žuvys ežerų dugne. Pažiūrėjęs į leliją, vėjas tyliai pasakys
Gražesnė
Tu sakei jog lauksi manęs Tu matei jog myli nes Kaip baisu nubust ryte ir nesutikt šviesos jame Kaip baisu nubust ryte ir nesutikt šviesos veide
Kažkada mane nuves
Ir vėl matau tave prieš savo veidą, Atrodo vakar tu buvai čia, šalia manęs Ir vėl girdžiu tave prie mūsų lango, Dabar nieko nebėra.
Laikas keistis
Aš šitą dainą rašiau iš išblukusių raidžių, iš „nemyliu“, „nekenčiu“, „neatleidžiu“…Prarasto, nerasto, iš netesėto, pasigviežto svetimo, savo vėjui pasėto…