Laikas keistis
Aš šitą dainą rašiau iš išblukusių raidžių, iš „nemyliu“, „nekenčiu“, „neatleidžiu“…
Prarasto, nerasto, iš netesėto, pasigviežto svetimo, savo vėjui pasėto…
Iš bukumo, kvailumo, nesupratimo, nužmogėjusių suskių karo žaidimų…
Užgesusių tyliai dėl neįpirkto vaisto, niekšo sapno ramaus, nekalto nuteisto…
Šitą dainą rašiau aš iš nevilties, iš tavęs, mano broli, tiek pat savęs paties…
Viso to, kas mumyse, tamsos..
Prie sudegusio namo – mergytės žiemą basos..
Pritrūktos drąsos, pasiųsto velniop…
Viršūnių visų, kur net nebandėm įkopt…
To, ką galėjai pakeisti, bet nepasiryžai…
Kai trumpam išėjai ir niekada nebegrįžai…
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar man padėsi? Jei taip, mes būsim jau dviese…
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar atsimerksi? Atsistosi? Ar išsitiesi?
Aš šitą dainą rašiau, kai brolis išdavė brolį…
Kai berbalęs kiaurai vaidino didį teisuolį…
Sėkmės, laikinumo, budelio laiko, iš to, ką jaučia tėvai, kai laidoja vaiką..
Rašiau iš purvo, kapo duobių, smurto, skurdo, trumpo aklo pavydo, smūgio absurdo..
Pastovaus jųjų bandymo pirkti mane ir parduoti..
Bado, gedulo laikmečiu kelią matuoti…
Žadėta sustot, pradėta lyg nieko iš naujo..
Prievartaujamos žemės kantrybės ubago saujos, kai dar galiu patylėti ir kai jau nebegaliu…
Aplodismentų sijonams belyčių kalių…
Religijų, kur nebeliko šventumo, vardan kūno ir kraujo kasdien aukojamo kraujo ir kūno…
Karčemos, vertybėmis paverčiamos, ir viską patys – juk niekas neverčia mus…
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar man padėsi? Jei taip, mes būsim jau dviese…
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar atsimerksi? Atsistosi? Ar išsitiesi?
Laikas keistis, brolau, laikas keistis…
Laikas keistis, brolau, laikas keistis, brolau…
Tegu degs revoliucijos…
Laikas keistis, brolau, laikas keistis…
Laikas keistis, brolau, laikas keistis, brolau…
Tegu degs revoliucijos…
Aš nematau, negirdžiu, todėl nerodyk ir neprašyk…
Tuščio popieriaus lapo grubaus, pats ir rašyk…
Iš to, kai niekas išvien, ka aš ir tu atskirai..
Kai visišką šūdą vadinam „gerai“…
Trijų milijonų dopingų testų..
Šešių milijonų būdų numirti…
Šešių milijardų uoliai vykdomų kvestų…
Ir tų, kurie bandė nevykdyt, irgi..
Degančių žvakių šlaituose pakelės…
Iškas apgaulę bylos ir tų kas tiesą tylės..
Smaigalio nuodo, bejėgiškumo vienatvėj…
Iš manęs vieną naktį užmušto gatvėj…
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar man padėsi? Jei taip, mes būsim jau dviese…
Sunku uždegti tamsą, lengviau gesinti šviesą…
Ar atsimerksi? Atsistosi? Ar išsitiesi?
Laikas keistis, brolau, laikas keistis…
Laikas keistis, brolau, laikas keistis, brolau…
Laikas keistis, brolau, laikas keistis…
Laikas keistis, brolau, laikas keistis, brolau…
Tegu degs revoliucijos…
Jei staiga nusvirs galva žemiau peties…
Sese, duok ugnies, duok ugnies, brolau..
Viskas, kas esi, iš tavęs paties…