Lower than the ground
Somebody help me out here. I’m nobody I disappear. One life is given to me to live. I‘m empty I need someone to give to me. Another days into nights
Somebody help me out here. I’m nobody I disappear. One life is given to me to live. I‘m empty I need someone to give to me. Another days into nights
Aš numegsiu Tau kojines vilnones, kad šilta būtų. Aš išpildysiu Tavo norus, svajones. Gitara išmoksiu groti, lopšinę dainuoti, Plaukus nepešdama šukuoti
Susitikom, netikėtai Ir supratom, jau regėjom kažkur Vienas kitą, prisiminę Patylėjom ir išėjom abu. Rodės būsim, kiek norėsim Lig rytojaus arba amžinai Abejingai nusispjausim
Alaus danguje nėra Todėl mes čia bare Kai mūsų nebebus Draugų bokaluose putos alus. Alaus danguje nėra Todėl mes geriam čia
Tarp debesų manęs nerasi, Nes ten manęs tiesiog nėra, Aš žemėj pagamintas, dar nesugadintas, Galiu pabūti tavo Bredas Pitas.
Ten, kur eina ji, Ten eismas sutrinka Ir šokas ištinka. Ten kur eina ji, Ten oras atšyla Ir vėjas pakyla. Super praeivė, Podiumo deivė.
Esu aš Marius man jau dvidešimt du. Ir ilgus savo plaukus į kasytes pinu. Megztukas mano žalias dar nuo senų laikų, Kurį radau po eglute
Kol dar lelijos ežere, Kol dar virš upių kyla rūkas, Kol baltas paukštis danguje Dar gieda tau ir man Kol dar tarp gatvių ir namų
Tūkstančius metų jau Baltija glosto Gintaro krantą šalies Lietuvos Mano garbė ji ir mano ji uostas Mano tvirtovė ant Vilniaus kalvos
Kas man mano pažadą gražino Netikėt ir nieko nebelaukt. Kas vartus atvėrė, atrakino Aš nuo šitos laisvės apsvaigau. Kelelis tolimas, kelelis artimas
Kai veidą man glostai ir švelniai suvirpa ranka Kai lauki sugrįžtant manęs iš tolimo kelio Kaskart, kai laimingas šalia tavęs prabundu Tavim gyvenu
Kai vakare gėlių kvartale Ir mėnuo paliečia namus Kiek daug žvaigždžių Ir kiek daug naktų Aš tavo langą Vis liūdną randu
Pažiūrėk į mane, Mama Pasirodo aš skraidau Toks laimingas per gyvenimą dar niekad nebuvau Pažiūrėk į mane, Mama Kaip šįvakar aš aukštai
Ar pasiliktum, ar pasiliktum Tarp medžių melagių, medžių melagių Kurie viską slepia Viską slepia po žieve Ar tu pabėgtum, ar tu pabėgtum
Gal visi siurprizai Ir visi kaprizai Tau atsibodo seniai? Gal mano svajonės Ir visos abejonės Tau atrodo keistai? Tik nesakyk man nieko
Apsiniaukęs dangus saulei tekėti leido, Vėlei aš sugrįžtu prie tavo užmiršto veido. Meilės pasiilgus mano širdis, Atrakina užrakintas duris
Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtum, Žalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtai. Mūsų taurė sklidina – rankoj supasi, dega, Laumė, miško ragana
Štai ir išaušo ta diena, taip ilgai laukta Mūs abiejų jaukiam pasauly Tu man labiau nei artima, prisiekiu būt šalia Meile, dabar ir visada
Jau saulė gęsta Ir jūroj skęsta. Kaip skendo mūsų meilė ta, Beprotiška, nepaprasta. Menu tą rytą. Pakrantę šitą. Kai dviese vaikščiojom basi.
Ei, drauguži, žiemos vidury Roges jei turi, tai gerai! Į kalną aukščiausią, patį balčiausią Įkopt jei gali, tai gerai! Iš aukštai pamatai
Aš nežinau kaip galėjau gyventi Be tavo rudų akių Be lūpų tavų Nesupratau kaip galėjau ištverti Tūkstančius valandų ir naktų O ar tu jauti ką aš jaučiu.
Matos iš tolo baltos langinės, Obelys žydi, juokias merginos. Puošiasi mūsų žemė geroji, Lietui praėjus, kvepia, garuoja. Sužydėjus vėl sodams kaime
Ši diena atėjo nejučia Lyg metų nebūtų praėję tiek daug Neužtruks draugai juk kelyje Tikrai atvažiuos susitikt Skamba jau skambutis į duris
Matos iš tolo baltos langinės. Obelys žydi. Juokias merginos. Puošiasi mūsų žemė geroji, Lietui praėjus, kvepia, garuoja. Sužydėjus vėl sodams kaime
Jeigu man kada nors Būtų lemta gimti iš naujo, Aš tikiu, aš viliuos, Kad vėl užvirtų venose kraujas Aš eičiau ten, kur mintys veda
Trečią parą naktis bučiuoja mano kūną, Švelniai glosto akis ir akmenų karūną. Trečią parą medus nuo blakstienų laša… O išalkęs dangus mano rankos prašo.