Mylėjau

Jau saulė gęsta
Ir jūroj skęsta.
Kaip skendo mūsų meilė ta,
Beprotiška, nepaprasta.
Menu tą rytą.
Pakrantę šitą.
Kai dviese vaikščiojom basi.
Iš smėlio statėme pilis.

Tik gaila per anksti,
Išskyrė mus lemtis.
Mylėjau, tiktai tave.
Tikėjau, kad kažkada.
Pasieksim naują krantą mes kartu…
Norėjau, kad amžinai,
Mus neštų, lengvi sparnai.
Bet skrist kartu, mums buvo per sunku.

Kai jūros bangos,
Skalauja krantą.
Žiūriu į dangų ir matau,
Tavas akis, pilnas lietaus.
Tik šaltas vėjas,
Vėl barsto smėlį.
O tu kažkur toli, toli –
Kitu krantu viena eini.

Tik gaila per anksti,
Išskyrė mus lemtis.
Mylėjau, tiktai tave.
Tikėjau, kad kažkada.
Pasieksim naują krantą mes kartu…
Norėjau, kad amžinai,
Mus neštų, lengvi sparnai.
Bet skrist kartu, mums buvo per sunku.

Mylėjau, tiktai tave.
Tikėjau, kad kažkada.
Pasieksim naują krantą mes kartu…
Norėjau, kad amžinai,
Mus neštų, lengvi sparnai.
Bet skrist kartu, mums buvo per sunku.

Bet skrist kartu, mums buvo per sunku.