Ką tu su manim darai?
Susitikom, netikėtai Ir supratom, jau regėjom kažkur Vienas kitą, prisiminę Patylėjom ir išėjom abu. Rodės būsim, kiek norėsim Lig rytojaus arba amžinai Abejingai nusispjausim
Panelė verta milijono
Ten, kur eina ji, Ten eismas sutrinka Ir šokas ištinka. Ten kur eina ji, Ten oras atšyla Ir vėjas pakyla. Super praeivė, Podiumo deivė.
Baltas paukštis
Kol dar lelijos ežere, Kol dar virš upių kyla rūkas, Kol baltas paukštis danguje Dar gieda tau ir man Kol dar tarp gatvių ir namų
Kelelis tolimas
Kas man mano pažadą gražino Netikėt ir nieko nebelaukt. Kas vartus atvėrė, atrakino Aš nuo šitos laisvės apsvaigau. Kelelis tolimas, kelelis artimas
Medžiai melagiai
Ar pasiliktum, ar pasiliktum Tarp medžių melagių, medžių melagių Kurie viską slepia Viską slepia po žieve Ar tu pabėgtum, ar tu pabėgtum
Kunigunda
Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtum, Žalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtai. Mūsų taurė sklidina – rankoj supasi, dega, Laumė, miško ragana
Kalėdos
Ei, drauguži, žiemos vidury Roges jei turi, tai gerai! Į kalną aukščiausią, patį balčiausią Įkopt jei gali, tai gerai! Iš aukštai pamatai
Daina draugams
Ši diena atėjo nejučia Lyg metų nebūtų praėję tiek daug Neužtruks draugai juk kelyje Tikrai atvažiuos susitikt Skamba jau skambutis į duris
Kvepia pušynai
Matos iš tolo baltos langinės. Obelys žydi. Juokias merginos. Puošiasi mūsų žemė geroji, Lietui praėjus, kvepia, garuoja. Sužydėjus vėl sodams kaime
Baltas brolis
Trečią parą naktis bučiuoja mano kūną, Švelniai glosto akis ir akmenų karūną. Trečią parą medus nuo blakstienų laša… O išalkęs dangus mano rankos prašo.
Paskambink man (jei tau liūdna)
Aš jau seniai tave stebiu. Aš pro savo langą iš namų. Lietuje matau tu vienas, pilkas kiemas ir tu. Tu nematai aš rašau tau, ant savo lango, skaičius
Čigono meilė
Man visi keliai lyg medžių šaknys susipynė Man visur gerai bet Lietuva yra gimtinė Čia yra namai o man visi kaip broliai Ir nors vilioja toliai
Tiesiog negaliu
Susirink laidus pakrovėjus, susirink laidus pakrovėjus, išeik iš hatos dar net neužėjęs Aš tik nuo savęs kapoju, judu Tavo muzikos negirdėjęs
Ant pasaulio krašto
Kai naktis man per tamsi, Atsimerkti negali, Nieko nebesupranti, Pasiklydau savyje, Baimė kausto vėl mane, Kaip pajausti kuo esu, Pasirinkt turiu
Juoda orchidėja
Nakčia motociklais į greitkelio rūką Įjungę ilgas šviesas abudu ištrūkom. Duok Dieve pabusti, neturinčiam saiko Nėra stipresnių vaistų už meilę ir greitį
Velnias, man patinka Kalėdos
Dar savaitė iki naujų, tiek daug reikalų per Kalėdas. Daug gerų valandų rogėmis ledu atveš Kalėdos. Nuo sunkių nešulių moterys pavargo Paštininkai niurzgia, jie vėl apsikrovę darbu
Vandenynai
Kai mintimis ragaujame drugelių medų, Ir kai svajonėmis užliejame akis, Mes dykumas paverčiam vandenynais, Kuriais išplaukiame į neatrastas šalis.
Šiek tiek nori jos
Šiek tiek nori jos (nori jos) Šiek tiek nori jos Mintys kaip būgną daužo (taip) Praeiviai erzina, erzina ah-ah Erzina, erzina iIšeik
Nakty
Nakty, šviesa lange neges Nakty, nakty, ir vėl ieškot tavęs… ir nesurast Nakty, taip skaudžiai beldžia į duris lietus. Nakty, akių dar nesumerkt
Kalėdinė eglutė
Ant kalėdinės eglutės Supas raibosios gegutės. Nežinia, ką jos kukuoja, Nežinia, ką iškukuos, Šakomis keliauja voras Nuo žvakučių vaškas laša
Rožė
Tu suėmi mane, Iš lėto glostai plaukus ir mes skęstam jausme. Beribė muzika, Kuri parklupdo saulę kai tu griauni mane. Rožė rankose
Daugiau šviesos
Kai pasiduodu ir vėl kartoju juos, kasnakt tu man sakai. Kad nepaslysčiau, save paleisčiau, nelaukčiau amžinai. Bet aš per silpnas, man dreba kinkos
Draugams
Mes vėl susitikom po šitiek metų Mylėję, tikėję ir tiek daug netekę Visur išsibarstę, parėjom, sugrįžom Ir vyną aukojam už tuos, kurie liko.
Vasara
Pilnas ryšulys raktų nuo namų…Bet kur šiąnakt sugrįžt, taip ir nerandu… Tai buvo sunki ir ilga vasara mums abiems, Mes galėjom prarast viską
Gražesnė
Tu sakei jog lauksi manęs Tu matei jog myli nes Kaip baisu nubust ryte ir nesutikt šviesos jame Kaip baisu nubust ryte ir nesutikt šviesos veide