Nuotaka balta
Štai ir išaušo ta diena, taip ilgai laukta Mūs abiejų jaukiam pasauly Tu man labiau nei artima, prisiekiu būt šalia Meile, dabar ir visada
Mylėjau
Jau saulė gęsta Ir jūroj skęsta. Kaip skendo mūsų meilė ta, Beprotiška, nepaprasta. Menu tą rytą. Pakrantę šitą. Kai dviese vaikščiojom basi.
Kalėdos
Ei, drauguži, žiemos vidury Roges jei turi, tai gerai! Į kalną aukščiausią, patį balčiausią Įkopt jei gali, tai gerai! Iš aukštai pamatai
Tave radau
Aš nežinau kaip galėjau gyventi Be tavo rudų akių Be lūpų tavų Nesupratau kaip galėjau ištverti Tūkstančius valandų ir naktų O ar tu jauti ką aš jaučiu.
Pavasaris gimtinėje
Matos iš tolo baltos langinės, Obelys žydi, juokias merginos. Puošiasi mūsų žemė geroji, Lietui praėjus, kvepia, garuoja. Sužydėjus vėl sodams kaime