Kilkit, balti balandžiai
Mano žemei nėra krašto Pasiklystum tarp žiedų Jei įeitum, neišeitum Iš margų margų gėlių Mano žemėj dainos skamba Duona saulės čia pilna
Lašas po lašo
Kas buvo – užmiršai, bet ilgesio lašai Negaruoja ugnyje Degina, kaip žarija mane. Kaip sužeista lūšis, širdis sugrįžt prašys, Tiktai lūpos nutylės.
Aš jaučiuosi taip keistai
Aš jaučiuosi taip keistai, Lyg nebūčiau savimi, Mano mintys ir veiksmai, Nesuspėja su laiku, Aš norėčiau būt kartu, Su tais kurie seniai, Jau paliko