Kol vakaras ilgas
Pamačiau tave tamsioj nakty,
Tuščios gatvės tu viena,
Pasimetus tyloje
O už lango siaučianti audra
Meilės lietus
Tu palauk, palauk, neskubėk gatve,
Nebijok lietaus, jis nupraus tave.
Tiktai meilės lietus glamonės akis,
Tegul plauna jis mylinčias širdis
Kai šviesa užges
Danguj mėnulis švietė Nors pranašavo lietų Stovėjom mes abu po tuo dangum Galbūt ir nereikėjo Bet kažkodėl pradėjom Šypsotis viens kitam tada abu.
Tavęs namie nėra
Iš lėto kyla rūkas Bunda vėl nauja diena O tavęs namie nėra Iš seno atviruko Žvelgia vaikas į mane O tavęs namie nėra Aš noriu dainuot dainas
Sapnas
Du maži, maži vaikai Mane aplankė naktį, Kai aš miegojau. Jie kaip saulės spinduliai Sušildė mano sapną, O aš dvejojau
Nieko Nebijau
Aš seku tavo pėdom Tu bėgi mano laukais Prisiglaudus laimę Tu dar nieko nepažinai Aš tau, tu – man Aš tau, tu – man nieko negailėjai