Nieko Nebijau

Aš seku tavo pėdom
Tu bėgi mano laukais
Prisiglaudus laimę
Tu dar nieko nepažinai

Aš tau, tu – man
Aš tau, tu – man nieko negailėjai
Į gilumą dangaus įsižiūrėjai

Nebijok savo šešėlio
Aš žinau – jis tave saugo
Kol aplink vien tiktai dūmai ir debesys
Aš nieko nebijau, aš nieko nebijau

Nesustok visą gyvenimą
Aš giliai įkvėpsiu šilumą
Kol išauš dar vienas rytas ir nerimas
Aš nieko nebijau

Mano viduj, mano viduj dega
Šitiek laužų ir jie taip dera
Šitoj nakty
Ir man kažkaip ramu

Tavo delnuos, Tavo delnuos telpa
Tiek šilumos, kad ji apkloja laiką
Man ne tas pats
Aš taip tavim tikiu

Nebijok savo šešėlio
Aš žinau – jis tave saugo
Kol aplink vien tiktai dūmai ir debesys
Aš nieko nebijau, aš nieko nebijau