Baltas paukštis
Kol dar lelijos ežere, Kol dar virš upių kyla rūkas, Kol baltas paukštis danguje Dar gieda tau ir man Kol dar tarp gatvių ir namų
Mūsų čia žemė
Tūkstančius metų jau Baltija glosto Gintaro krantą šalies Lietuvos Mano garbė ji ir mano ji uostas Mano tvirtovė ant Vilniaus kalvos
Kelelis tolimas
Kas man mano pažadą gražino Netikėt ir nieko nebelaukt. Kas vartus atvėrė, atrakino Aš nuo šitos laisvės apsvaigau. Kelelis tolimas, kelelis artimas
Tu mano žmona
Kai veidą man glostai ir švelniai suvirpa ranka Kai lauki sugrįžtant manęs iš tolimo kelio Kaskart, kai laimingas šalia tavęs prabundu Tavim gyvenu
Gėlių kvartale
Kai vakare gėlių kvartale Ir mėnuo paliečia namus Kiek daug žvaigždžių Ir kiek daug naktų Aš tavo langą Vis liūdną randu
Pažiūrėk į mane, mama
Pažiūrėk į mane, Mama Pasirodo aš skraidau Toks laimingas per gyvenimą dar niekad nebuvau Pažiūrėk į mane, Mama Kaip šįvakar aš aukštai
Medžiai melagiai
Ar pasiliktum, ar pasiliktum Tarp medžių melagių, medžių melagių Kurie viską slepia Viską slepia po žieve Ar tu pabėgtum, ar tu pabėgtum
Ilgai ieškojau tavęs
Gal visi siurprizai Ir visi kaprizai Tau atsibodo seniai? Gal mano svajonės Ir visos abejonės Tau atrodo keistai? Tik nesakyk man nieko
Gyvas esu
Apsiniaukęs dangus saulei tekėti leido, Vėlei aš sugrįžtu prie tavo užmiršto veido. Meilės pasiilgus mano širdis, Atrakina užrakintas duris
Kunigunda
Netgi vidury nakties mano ugnį užkurtum, Žalios akys pakerės, tie vidurnakčio burtai. Mūsų taurė sklidina – rankoj supasi, dega, Laumė, miško ragana