Daina draugams
Ši diena atėjo nejučia Lyg metų nebūtų praėję tiek daug Neužtruks draugai juk kelyje Tikrai atvažiuos susitikt Skamba jau skambutis į duris
Kvepia pušynai
Matos iš tolo baltos langinės. Obelys žydi. Juokias merginos. Puošiasi mūsų žemė geroji, Lietui praėjus, kvepia, garuoja. Sužydėjus vėl sodams kaime
Sukasi galva
Jeigu man kada nors Būtų lemta gimti iš naujo, Aš tikiu, aš viliuos, Kad vėl užvirtų venose kraujas Aš eičiau ten, kur mintys veda
Baltas brolis
Trečią parą naktis bučiuoja mano kūną, Švelniai glosto akis ir akmenų karūną. Trečią parą medus nuo blakstienų laša… O išalkęs dangus mano rankos prašo.
Namo reiks pareit
Kai norisi kažką nuveikt Ir su draugais gerai pasvaigt. Žinai, sunkiausia nusiteikt – Namo reiks pareit Kai pajunti, kad jau gerai
Paskambink man (jei tau liūdna)
Aš jau seniai tave stebiu. Aš pro savo langą iš namų. Lietuje matau tu vienas, pilkas kiemas ir tu. Tu nematai aš rašau tau, ant savo lango, skaičius
Pasiklydęs žmogus
Aš nežinau, kaip toliau kentėt, Aš pamiršau, kaip save mylėt. Nežiūrėk į mane, Juk manęs nėra, kaip visada.
Aš žiūriu į tave, pasauli
Aš žiūriu į tave, pasauli pro atvirus langus, Kai kyla saulė virš kalnų kol tyliai miegi tu Tu pasaka mano kurioj nebėra apgaulės Ir nerimo iš saulės karštu spindulių.
Mėlyna mėlyna
Išliksim tik mes, o visą kitą laikas ištrins Ištrins senas klaidas, o upė mus neš toli Laikrodžių rodyklės, greitėja kiekviena diena Aš duodu tau viską, tik kad visko tau negana.