Kartais nutinka

Šalia tavęs aš jaučiuosi keistai.
Stringa žodžiai, drėksta delani.
Ir aplinkui mato visi,
Kad viso to priežastis tu esi.

Kiek kartų aš save raminau –
Tokių kaip tu dar sutiksiu daugiau.
Bet sau meluoti daugiau negaliu
Ir ignoruoti savo jausmų.

Nes kartais nutinka…
Kad žvilgsniai vėl susitinka.
Visos dėlionės, baimės, dvejonės,
Akimirksniu dingsta.

Ir lieka tik jausmas.
Toks saldus iki skausmo.
O tu vis dvėjoji,
Laikaisi atstumo – lyg nieko nebuvo.

Su tavim noriu leisti dienas.
Ir kaip visi aplink – daryti klaidas.
Tik gaila, kad anksčiau nesusimąsčiau,
Kaip be tavęs iki šiol gyvenau…

Ir nesvarbu ką sakys tau kiti.
Kiekvienas kito mes esam verti.
Tau prisiekt prieš visus aš galiu.
Kas be nutiktų, mes būsim kartu.

Nes kartais nutinka…
Kad žvilgsniai vėl susitinka.
Visos dėlionės, baimės, dvejonės,
Akimirksniu dingsta.

Ir lieka tik jausmas.
Toks saldus iki skausmo.
O tu vis dvėjoji,
Laikaisi atstumo – lyg nieko nebuvo.

Nes kartais nutinka…
Kad žvilgsniai vėl susitinka.
Visos dėlionės, baimės, dvejonės,
Akimirksniu dingsta.

Ir lieka tik jausmas.
Toks saldus iki skausmo.
O tu vis dvėjoji,
Laikaisi atstumo – lyg nieko nebuvo.

Nes kartais nutinka…