Jauni
Savo delnais, uždenk man akis Širdim suprantu, kad gyvenam Žodžiais gražiais, sujauk man mintis Kol vėjas mums plaukus kedena
Ant pasaulio krašto
Kai naktis man per tamsi, Atsimerkti negali, Nieko nebesupranti, Pasiklydau savyje, Baimė kausto vėl mane, Kaip pajausti kuo esu, Pasirinkt turiu
Nauja pradžia
Atsikračiau senom mintim O dar seniau jos Atsibodo man Taip bus švariau. Tai, kas buvo man sunku Dabar lengva Aš tvirtai žengiu Nereikia jų.
Juoda orchidėja
Nakčia motociklais į greitkelio rūką Įjungę ilgas šviesas abudu ištrūkom. Duok Dieve pabusti, neturinčiam saiko Nėra stipresnių vaistų už meilę ir greitį
Nežaisk
Mes vėl aukštai Tai vėl žemai Šimtus dienų Kartojasi tai Kartais arti Kartais toli Nebežinau Ar vis dar jauti Tu – mano oras
Velnias, man patinka Kalėdos
Dar savaitė iki naujų, tiek daug reikalų per Kalėdas. Daug gerų valandų rogėmis ledu atveš Kalėdos. Nuo sunkių nešulių moterys pavargo Paštininkai niurzgia, jie vėl apsikrovę darbu
Sninga
Diena keičia dieną, keičiasi metų laikai Ruduo pasibaigia, ateina žiema, kaip gerai Namo paskubėkit, sugrįžkit pačiu laiku, visi kartu
