Lijo lietūs

lijo lietūs gaivindami žmones
skendo žemė lyg tirptų ledai
ir aplinkui girdėjos spėliojant
kad ruduo pasibaigs per vėlai

jei mes buvom blogi šiam pasauliui
reiks už viską mokėt du kartus
nors ir aukso nežarstėme saujom
bet paklydome savo namuos

lijo lietūs be vėjo
iš praverto dangaus
man visai neskaudėjo
aš gimiau iš lietaus

nesakiau blogo žodžio
ir juokiausi viena
ir ėjau per tą lietų
nuoga

virto medžiai nuo pusgirčio vėjo
žemėj liko jų šaknys deja
tai ar vėjas staiga išprotėjo
ar tai žemė patapo silpna

o ruduo vėl paukščius išlydėjo
ir apsvaigęs nuo savo darbų
susirinko lapus ir išėjo
mus palikęs kartu su lietum

ir ėjau per tą lietų
nuoga