Šoku viena

Aš negaliu patikėt
Kad negalėjau kalbėti
Kai jis pakėlė vėl balsą
O ne namų vartus
Ir akys tvenkiasi verkti
Nebegaliu atsiverti
Kodėl man šalta gyvent
Kodėl jis toks aštrus
Visi aplinkui kartoja
Kad vieno kalto nebūna
Kad tango šokamas dviese
Kad abu kalti
Kad reik pradėti kalbėti
Bet negali pajudėti
Matai tik seną paveiksla
Kur mes vis dar basi
Tu šoki viena
Virš bedugnės
Ant lyno ir tiesiai į ugnį
Mylėtum, tai spėtum pagauti
Nebėr ko laukti
Nieks nežadėjo, kad tau
Tau bus lengva gyventi
Kad tai ko noriu ir laukiu
Tai būtinai ateis
Bet man taip gera prabilti
Ir sau, ir tau pripažinti
Nors ir nežmoniška kaina
Už tai teks sumokėt
Pried….
Aš nei stipri, nei didinga
Tik noriu būt reikalinga
Tik noriu tyliai numirti
Tavo glėbyje
Kai mes žili ir pavargę
Vaikai seniausiai užauge
Ir šoka mūsų paveiksle
Visada basi
Šoku viena
Virš bedugnės
Ant lyno ir tiesiai į ugnį
Mylėtum, tai spėtum pagauti
Nebėr ko laukti
Nebėr ko laukti
Nebėr ko laukti
Nebėr ko laukti.