Žinom tik mes
Su tavim kartu, bet jaučiuosi taip toli Su tavim kartu gyvenu jau praeitim Laikui bėgant Įskaudinai mane, neberadau savęs Tuščiai žvelgiau į mūsų akimirkas.
Dviratukas
Vėjuosiu aš vėją.Per žydinčią pievą. Prie upės sraunios. Nėra ko liūdėti. Man reikia skubėti.Kol dar nėr lietaus. Taip lėkti lengva. O gal nelengva.
Žvaigždžių milijonai
Žvaigždžių milijonai keliauja seniai dangumi. Žvaigždės šviečia kaip žmonės, ir spindi, ir krenta žemyn. Kaip keista, kad ieško danguje tik vienos žvaigždės
Kai manęs nebebus
Kai manęs jau daugiau nebebus krisiu tau lietumi į kasas O kai mūsų mažylis nubus tai žinok jį pažadinau aš. Kai manęs jau daugiau nebebus
Be tavęs
Juk be tavęs nė vienos dienos, Juk be tavęs muzika negros, Oro linijos sustos Tarp žemės ir dangaus Traukiniai mūsų neišskirs