Kai šviesa užges

Danguj mėnulis švietė
Nors pranašavo lietų
Stovėjom mes abu po tuo dangum
Galbūt ir nereikėjo
Bet kažkodėl pradėjom
Šypsotis viens kitam tada abu.

Ir kai šviesa užges
Vėl lauksiu aš tavęs
Kur pirmą kartą susitikom
Į svaigų jausmą kritom kritom.

Šilti prisilietimai
Karšti prisiminimai
Bet kažkodėl tas nerimas viduj
Turbūt abiems reikėjo
Kai viskas prasidėjo
Paleist tą jausmą skristi pavėjui.

Ir kai šviesa užges
Vėl lauksiu aš tavęs
Kur pirmą kartą susitikom
Į svaigų jausmą kritom kritom.